penktadienis, lapkričio 22

Pagaliau

Kartais grįžtant namo užplūsta keistas jausmas. Su kiekvienu žingsniu namų link, atrodo, lengvėju, lengvėju ir lengvėju. Jauki mintis, kad pagaliau triukšmas, mašinų ir kitų įkyrių padarų ūžimas liks už nugaros, ramina. Jau tuoj girdėsiu tik savo minkštus, šlapius žingsnius ir tolumoje lojantį šunį. Šis jausmas verčia paskubėti, tačiau ne per greitai, kad spėčiau nusimesti kaukę. Kad spėčiau suprasti, jog pagaliau galiu nebesišypsoti kvaila draugiška šypsena. 

Pagaliau galiu nurimti.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą