šeštadienis, rugsėjo 28

Noriu 100 bučkių



Stoviu balkone. Tiesiu ranką į lauką. Man šilta. Man gera. Momentas, sustingęs laike. Akimirka, kai jaučiuosi visiškai laiminga. Pilna.

Jaučiu vėją pirštų galiukuose, nors žinau, kad diena rami. Nieko nėra. Tik aš, balkonas ir mano ištiesta ranka. Antrame plane išblukę namai, pieva. Gražios spalvos, bet jokio garso. Nors žinau, kad lauke buvo triukšminga, neprisimenu nieko daugiau tik tą gerą jausmą. Jausmą, kuris užplūsta linksmai nusijuokus. Ramu ir jauku. Žinau, kad man gera. Norėčiau pasilikti ten. Toje akimirkoje. Tik žiūrėti į savo ranką, jausti šiltą orą ir žinoti, kad už manęs stovi visas mano pasaulis ir laukia, kol atsisuksiu.

Jauku.

Namai.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą