pirmadienis, vasario 4

Laužom taisykles? Laužom.

Gal nežaidžiam žaidimų?
Dažniausiai rašau, nes man reikia kažko, kas išklausytų (išskaitytų). Dažniausiai rašau, kai būna ne kažką. DAŽNIAUSIAI.

O dabar ar pasidžiaugsi su manim? Pabūkim laimingi. Nejau negali?

Iš pradžių Tu pamiršk. Pamiršk viską pilką, pamiršk depresijas, meiles be atsako, pykčius su draugais, pamiršk, kad kažkada nepadarei kažko, kas atrodė svarbu, nes tai iš tikrųjų nėra nė tiek verta, nei reikalinga. Pamiršk, kad pamiršai užsirašyt Tos dainos pavadinimą arba, kad nenusišypsojai gatvėje einančiam žavingam vaikinui. Dabar tu džiaukis su manim.

Ar aš savanaudė? Visiška. Kodėl? Kam rūpi.

Per dažnai savęs klausiu, kodėl. Jau nusibodo. Per tą kodėl aš nesugebu džiaugtis gražiais dalykais. Per dažnai grįžtu atgal, per dažnai atsuku juosteles savo galvoje ir klausiu savęs ar tai, ką kažkada padariau yra GERAI. Bet kai kurių dalykų tiesiog nepaaiškinsim. Kai kurių dalykų tiesiog niekada nesugebėsim apibūdinti, ar ne? Kai kurie dalykai nenori būti apibūdinti.

Kas iš viso yra Gerai? Ar jis iš viso yra? O jeigu ne? O kodėl turėtų? Kodėl kažkam iš viso turėtų rūpėti, ką tu darai? Tuo labiau, kam rūpi, ar tai, ką tu darai yra gerai ar blogai. Nes man tai ne.
Ir užteks tų sąžinių ir užteks tų nesamonių ir užteks prikaišioti žmonėms, kad jie TURĖTŲ jaustis ne taip.


 Nes aš džiaugčiaus su jumis, net jeigu jūs ir manytumėt, kad esat blogi. 



O čia daina, kurios vis dėlto nepamiršau užsirašyti. 














tokie, kaip aš irgi kartais galvoja, kad myli.

2 komentarai: