šeštadienis, gruodžio 29

Geriau jau košmarai, negu tai...



Po ilgų bandymų grįžti atgal aš pagaliau pramerkiau akis ir pasigailėjau... kaip visada. Ir net ne dėl to, kad ten jaučiausi ypatingai laiminga. Tiesiog viskas buvo taip gražu.

Ten buvo geriau, labiau verta ir, sakyčiau, laimingiau, nors ir nelaiminga. Ten buvo kažkas. Turėjau kažką. Ir spalvos, jos tokios... tokios, kurių, atrodo, net nepavyktų įvardint. Ryškios, bet ne tiek, kad rėžtų akį. Kažkokios... Vaikiškos? Ne, greičiau, kaip iš nuotraukų, ar tokios, kuriomis prisimename gerus dalykus. Ak taip, dar kvapai. Visi svaigiausi kvapai, primenantys daugiausiai ir geriausia buvo ten. Ir man pagaliau nebereikėjo aiškintis, kas tai per kvapai. Tereikėjo uosti ir tikėtis, kad tai nevyksta tik mano galvoje. Deja.

Kambarys labai aukštomis, senoviškomis lubomis, kai kur pelėsis (pelėsis man visada tiko su senoviškomis lubomis). Buvo ir vonia mėlynu vidumi. Aš gulėjau joje, o vanduo - toks stiklinis. Keista, aš sausa plūduriuoju jame. Ir dar Jis. Kažkas. Tik sėdėjo ir žiūrėjo šypsodamasis šypsena, kurią jaučiau, o ne mačiau. Gerai pagalvojus, o ką tenais aš mačiau?

Bet kodėl nelipo į vidų? Vonia pakankamai didelė mums abiems.

Nesulaukusi kažko, ko turėjau sulaukti, aš išlipau ir apsikabinau jį. Pasidarė geriau, nes aš bent jaučiau, nors ir atsako į apkabinimą nebuvo.

Mes stovėjom taip gana ilgai, tylus vandens pliuškenimas ir tramdomas, apsimestinai ramus mano kvėpavimas buvo vieninteliai garsai kambaryje. Mano rankos apsivijusios jo kaklą, jo - nusvirusios prie šonų. Man atrodo, aš verkiau įsivaizduojamom ašarom, kurios man atrodė tokios tikros, kad net jaučiau šlapią skruostą. Ir man nei kiek neįkyrėjo, nenuėjau, nepasidaviau. Aš tiesiog laukiau apkabinmo atgal. Bet jo rankos nepakilo. Jis tik stovėjo, kaip negyvas. Ir tai, tikriausiai buvo pats tikroviškiausias dalykas tenais.

Klausi, kas tada? Tada... Tada aš atsibudau... Anksčiau, nei visada.




p.s. ar aš turėčiau sureikšminti tai, kad tu gali būti 2000? Jeigu tu leidi man tai daryti, pranešk, jeigu tavo numeris 2000.



3 komentarai:

  1. Aš 2005. Ar gausiu už tai prizą? :/

    P.S. Pavydžiu Tau jo. Nes Jis mano sapnuose seniai nebesilanko. Todėl ir sapnų beveik neprisimenu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Gavai oro bučinuką. jauti?
      ne tas jis:D tiesiog. Kažkoks sapnų mylimasis, egzistuojantis sapnuose ir ten liekantis. Gražu.

      Panaikinti
    2. Aš Jam jokio žmogaus pavidalo ir nesuteikiau :/ Jis yra Jis, ir aš žinau Jį. Kai Jis būna sapnuose.

      Panaikinti