trečiadienis, lapkričio 28

Bent įsivaizduok, kad jauti vėjelį. Šiltą vėjelį.


Ar jauti, kaip kažkas pučia tau į ausį? Čia aš. Dabar pučiu tau į ausį. Ir tikiuosi, o dieve, kaip tikiuosi, kad pajausi. 


Aš sėdžiu čia, ramu. Groja panic at the disco - 13 bittersweet, aš parietus kojas po savim, man skauda dantis. Neromantiška.
 Bet aš galvoju. Ar jauti mane? Dabar.
Ar jauti mane, kai skaitai ką parašiau? Ar supranti?
 Bet ar įmanoma? Ar įmanoma jausti mintį? O ar įmanoma taip stipriai galvoti, kad kitas pajustų vėjelį prie ausies? Kad jaustų šnibždesį paskendųsį plaukuose? Arba, netgi prisilietimą prie lūpų kampučio? Prikelti iš miego? Tikiuosi, kad taip.
Sėdžiu ir mąstau apie mintis. Nes taip... Taiku. Mintys man patinka. Taiki tema.
 O ar gali ką nors pakeisti akių kontaktas? Kiek laiko reikia žiūrėti žmogui į akis, kad suprastum, jog be jo negali? O kad suprastum, kad jis negali be tavęs? Daug. Per daug. Per daug, nei galėčiau ištverti neatsivėrus siena.
O kiek laiko reikia balsui? Kiek laiko reikia klausytis kažko, kad suprastum, kad be jo pasaulyje būtų visada tylu? Per daug tylu...

Net baisu, kiek kartų aš pasitikėjau minties galia. Kiek kartų tikėjausi, kad kažkas nutiks. Ir daug mažiau kartų nutikdavo. Bet nutikdavo. Net baisu, kiek kartų kūriau galvoje scenarijus, kurie niekada nebus išpildyti. Kuriems nesiryšiu. Ir kuriems ryžtis nebūtų švelniai tariant... protinga.
 Aš galvoju. Galvoju daugiau, negu galima. Daugiau, negu reikia ir daugiau, negu galiu padaryti. Ir galvoju ne apie tai, apie ką reikėtų galvoti. Užkemšu galvą svajonėm, tikslais ir planais, kurių negalėsiu išpildyti. Kritikuoju, bet nieko nekeičiu. Kalbu, bet nedarau. Tik galvoju tyliai, o kartais garsiai, kartais išsirašau, bet nieko nekeičiu. Nieko nesiekiu. Naiviai tikiu minties galia. Užuominom. Ženklais. Ir kitais žmonėm. Geriau pasakysiu "aš irgi", negu girdėsiu drebantį savo pačios balsą.


Baigiu ir užleidžiu sceną Karalienei.




4 komentarai:

  1. Žinai ką?
    Vėjelį pajutau, kuždesio ne.

    Balsui reikia viso galimo laiko.
    Galvoti, galvoti tiek, jog galvojimas atrodytų Tau lyg hobis, neatsiejama kasdieninė veikla, yra gėris. Tiesiog, juk taip gera, tiesa?

    P.S. Pagirsiu paskutinius sakinius, kuriais konstatuoji faktą. dažnai ir aš konstatuoju faktą, ir vis vien nieko nekeičiu. BRO FIST.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. AČIŪ, KAD PAJUTAI. arba, kad apsimetei. Bet aš vis tikiuosi, kad toks mano pasyvus nuolatinis galvojimas kažką pakeis. nemėgstu veikti. Nors ne, mėgstu veikti atvirkščiai, sakyti atvirkščiai, neigti n shit. sunku su manim žmonėms. Well. O šiaip, ne toks ir pasyvus tas galvojimas, pagalvojus. PAGALVOJUS.

      Panaikinti
  2. Pagalvojus, gali pakeisti savo mąstymą. Varyk prieš srovę kaip ir varius, tačiau pagaliau pasuk į kokią žiotį, į kokį intaką.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ne prieš srovę plaukti mėgstu. Mėgstu veiksmais prieštarauti mintims. Neigti dalykus, kai viduj rėkia "taip". Kitaip tariant plaukti prieš savo nuosavą srovę.

      Panaikinti